Rugsėjo 17 – 20 d. Molėtuose vyko Lietuvos kultūros centrų asociacijos (LKC) seminaras – praktinio mokymo stovykla „Kultūros centrų paslaugų konkurencingumo didinimas ir strateginė plėtra“. Šaukšteliškių k. esančioje B. Šeškauskienės „Įlankos sodyboje“ aktyviausiems ir įdomiausiai dirbantiems šalies kultūros centrų direktoriams pristatyti stovyklos tikslai bei uždaviniai.
Anot LKC asociacijos prezidento Romo Matulio, tai – lyderių stovykla, kurioje buvo daug dirbama bei diskutuojama, gvildenti aktualūs kultūros darbuotojams klausimai, skirta dėmesio ir politiniams akcentams.
Pirmoji stovyklos diena ir buvo skirta politinėms diskusijoms, aktualijoms, perspektyvoms, apie kurias diskutavo LR Seimo nariai Dalia Teišerskytė, Valentinas Stundys, Algirdas Sysas. Pasveikinti susirinkusiųjų atskubėjo ir Molėtų rajono meras Stasys Žvinys, pripažinęs, kad „kultūros ateitis šiandien nėra visai aiški, kad egzistuoja didelė demografinė problema, emigracija, menka pačių kultūros darbuotojų motyvacija“.
Anot D. Teišerskytės, „kultūra mumyse užkoduota genetiškai. Kultūros žmonės turi gyventi geriausiai už kitus, tačiau, deja, taip nėra“. A. Sysas pripažino, kad jį „neramina tai, kad iki šiol nesugebėta sudėlioti kultūros darbuotojų darbo apmokėjimo šalyje“. V. Stundys pripažino, kad kultūros sektorius pralošė, kadangi liko nuošalyje Europos sąjungos paramos. „Apskritai investicijos į kultūrą yra nenuoseklios, išblaškytos, tačiau daug ką gali pakeisti ir vietos savivalda“, – sakė V. Stundys, nors jam buvo apeliuojama teigiant, kad savivaldybių gerus norus riboja ministrų įsakymai.
Diskusijoje dalyvavusi LR Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė irgi pripažino, kad europinių pinigų negavimas ypač neigiamai veikia kultūros sektorių, papildė, kad egzistuoja ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo stoka.
Diskutuodami šalies kultūros centrų direktoriai teigė, kad kultūros darbuotojai dažniausiai traktuojami, kaip prašantieji pinigų, tik šokantys ir dainuojantys, tačiau iš tikrųjų jie kuria, vykdo prevencinę veiklą. V. Stundys siūlė socialinį dialogą, susikalbėti su vietos valdininkais, raginti rajono interesams atstovaujančius Seimo narius ryžtingiau ir veikliau spręsti ne tik nesutvarkytą kultūros darbuotojų darbo apmokėjimo sistemą, bet ir kitus klausimus.
Seminaro dalyviai domėjosi, ar pasiteisino Molėtų rajone įgyvendintas kaimo kultūros modelis, kai liko tik Videniškių kultūros namai. V. Stundys pripažino, kad molėtiškiai pirmieji žengė šį žingsnį, be to, buvo sujungti kaimo mokyklų bei viešosios bibliotekos skyriai, kas buvo iššūkis savivaldybei bei patogumas kaimo žmogui.
„Jei yra nedidelė savivaldybė, reikia stiprinti centre esančią kultūros infrastruktūrą. Juk pastatus svarbu ne turėti – jie turėtų sėkmingai funkcionuoti“. S. Žvinys pridūrė, kad rajono kaimuose dirbantys Molėtų kultūros centro kultūrinės veiklos vadybininkai turi darbo vietas, o bendradarbiaujant su mokykla, bendruomenės centru, bažnyčia galima daug nuveikti. „Kaimuose išlaikyti kultūros centrus yra sudėtinga ir neįmanoma“.
Po diskusijos pranešimus kultūros politikos, darbuotojų kvalifikacijos kėlimo bei atestacijos klausimais skaitė LR Kultūros ministerijos specialistės. Pagaliau buvo užduotas retorinis klausimas: ar po 10 m. kultūros centrai bus kam nors reikalingi? Visi politikai atsakė vienareikšmiškai teigiamai. Kaip juos išsaugoti? Pagrindinis būdas – europiniai pinigai bei aktyvus dialogas. Anot D. Teišerskytės, „kultūra negali dingti, o ji gimsta būtent kultūros centruose“.
Per kitas seminaro dienas ypač daug dėmesio skirta neformaliajam ugdymui (lektorius Nerijus Miginis). Taip pat pristatyta ir Molėtų kultūros įstaigų infrastruktūra, teikiamos paslaugos. Seminaro dalyviai turėjo galimybę pasižvalgyti po rajoną. Išvažiuojamojo posėdžio metu apsilankyta Etnokosmologijos muziejuje, vaikščiota „Radvilų pėdomis“ Dubingiuose, apžiūrėtas Alantos dvaras.
