Šiandieninis kultūros darbuotojas turi išsiugdyti visapusiškas kompetencijas susijusias su kultūra ir kultūros vadyba. Tai nelengva užduotis, ypač kai pasikeitė kultūros darbuotojų tobulinimosi sistema. Dabartinė siekiamybė – kad kvalifikacijos kėlimo procesas užtikrintų dermę tarp individualių kultūros darbuotojų ir kultūros įstaigos poreikių bei atitiktų kultūros politikos strateginius tikslus ir uždavinius.
Asociacija „Kultūros savivaldos kolegija”, vienijanti pačius aktyviausius, daugiausia idėjų turinčius ir Savivaldybių administracijose dirbančius kultūros administratorius, taip pat neliko nuošalyje pasikeitus sistemai.
Kultūros ministerijos Regionų skyriaus vedėja Irena Seliukaitė sako, kad „kokybiškai naujas etapas prasidėjo paskelbus kultūros darbuotojų kvalifikacijos pertvarką. Kolegijos kanclerė Vilma Griškevičienė, pasitarusi su valdybos nariais, pasiūlė aktualias temas – 2012 m. vykdytas projektas „Kultūros administravimo modelio tobulinimas, ugdant kultūros administratorių vadybos ir administravimo kompetencijas“. Aktyviai diskutuota, ieškota bendrų sprendimų, dalyvaujant teisės specialistams ir praktikams. 2013 m. pasirinkta aktuali tema, prioritetiškai pabrėžta Regionų kultūros plėtros 2010-2020 metų programoje – lyderystė kultūros vadybos administravime. Kultūros administratorius savaime „pasmerktas“ būti lyderiu, gal todėl sėkmė lydėjo pirmąją seminaro dalį ir visus įtikino tęsti šiuos mokymus ir kitąmet. Manau, kad prie kvalifikacijos tobulinimo sėkmės ženkliai prisideda projekto vykdytojas – Šilutės rajono švietimo pagalbos tarnyba ir jos direktorė Judita Blinkevičienė.“
Naujas iššūkis pateikė ir naujų galimybių. Būtent švietimo sistemoje veikiančios ir licenziją organizuoti mokymus turinčios įstaigos gali tapti stipriais ir patikimais partneriais, įgyvendinant kvalifikacijos kėlimo projektus regionuose. Šiemet Šilutės rajono pedagogų švietimo pagalbos tarnyba, bendradarbiaudama su Kultūros savivaldos asociacija, parengė paraišką ir organizavo respublikinį seminarą asociacijos nariams, kurį iš dalies finansavo Lietuvos Respublikos kultūros ministerija.
Seminare paliesta aktuali ir dar mūsų auditorijose nenagrinėta tema „Lyderystės samprata kultūros vadybos administravime: savybės, gebėjimai ir vertybės“. Seminaro dalyviai aptarė profesinius iššūkius ir kitas aktualias kultūros vadybos sritis. Intelektualaus fitneso klubų asociacijos prezidentas Jurijus Clavas suteikė vertingų lyderiavimo ir vadovavimo praktinių ir teorinių žinių. Seminaro dalyviai nenoriai skirstėsi po šių paskaitų, o po seminaro vykusiose refleksijose įvardino, kad tokia tema galėtų būti gvildenama ir toliau.
Lietuvoje kiekviena savivaldybė savarankiškai nustato savo vidaus administracijos struktūrą, todėl kultūros valdymo ir administravimo sistemos nėra unifikuotos. Seminaro metu kalbėta apie pasiteisinusias praktikas, teorinėje dalyje remtasi svarbiausiais Lietuvos kultūros politiką ir viešąjį administravimą reglamentuojančiais dokumentais, esama kultūros administravimo bei savivaldos situacija, užsienio šalių patirtimi, naujausiais strateginio planavimo ir valdymo metodais.
Šią seminaro dalį vedė Lietuvos teisės instituto direktoriaus pavaduotoja Rita Matulionytė ir mokslinė stažuotoja Eglė Mauricaitė – Mackuvienė, aktualiai ir provokuojančiai kultūros administravimo siekius pateikė MRU Viešojo administravimo katedros lektorius doc. Saulius Nefas. Konstruktyvaus darbo metu susiformavo racionalių pasiūlymų, kurių vieni bus pateikti Kultūros ministerijai, kiti aptarti Kultūros savivaldos kolegijos valdyboje ir, tikėtina, taps kitų projektų pagrindu.
