Tarptautinės konferencijos „Bibliotekos – socialiniams pokyčiams 2013: Baltijos regiono šalių patirtis“ apibendrinimas

2013 m. lapkričio 5 d. Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka organizavo oficialų Lietuvos pirmininkavimo Europos Tarybai renginį – tarptautinę konferenciją „Bibliotekos – socialiniams pokyčiams 2013: Baltijos regiono šalių patirtis“.

Baltijos regiono šalių mokslininkai, tarptautinės bibliotekų asociacijos „Bibliotheca Baltica“ tarybos, Lietuvos savivaldybių ir centrinės valdžios atstovai, bibliotekos ir jų partneriai, bei kiti svečiai, atstovaujantys 6 Europos Sąjungos valstybėms (Norvegijai, Suomijai, Didžiajai Britanijai, Lenkijai, Latvijai, Vokietijai), aptarė viešųjų bibliotekų įtaką visuomenei, remdamiesi informacinių ir komunikacinių technologijų naudojimo ir bibliotekų vartotojų aptarnavimo tyrimų rezultatais.

Daug dėmesio buvo skirta bibliotekų veiklos pasiekimams Europos Sąjungos prioritetų skaitmeninės darbotvarkės, socialinės sanglaudos ir mokymosi visą gyvenimą srityse. Taip pat pristatyti sėkmingo bibliotekų ir verslo bendradarbiavimo, projektinės veiklos pavyzdžiai.

Iš viso konferencijoje dalyvavo 130 dalyvių, perskaityta 12 pranešimų. Pranešimus skaitė:

prof. dr. Renaldas Gudauskas (Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinis direktorius), pranešimo tema „Bibliotekos: lyderystės dimensija“;
prof. dr. Svanhild Aabø (Oslo ir Akershus Taikomųjų mokslų universitetinė kolegija, Norvegija), pranešimo tema „Socialinių bibliotekų vertė“;
prof. dr. Pertti Vakkari (Tampere universitetas, Suomija), pranešimo tema „Suomijos, Norvegijos ir Nyderlandų viešųjų bibliotekų socialinis poveikis visuomenei“;
dr. Ineta Krauls (Bibliotekininkystės centro direktorė, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), pranešimo tema „Viešos interneto prieigos poveikis bibliotekų vartotojams: Lietuva Europos Sąjungos valstybių kontekste“ (Billo ir Melindos Geitsų fondo ir TNS tyrimo rezultatai);
dr. Zinaida Manžuch (Vilniaus universitetas, LIBITOP projektas, Lietuva), pranešimo tema „Viešųjų bibliotekų ateities scenarijai: strategijų kūrimo ir dialogo priemonė“;
David Streatfield (Information Management Associate, Didžioji Britanija), pranešimo tema „Informacijos ir komunikacijos technologijų teikiamos galimybės Europos Sąjungos viešųjų bibliotekų vartotojams: tyrimo rezultatai“;
Kristine Paberza (Kultūros informacijos sistemų centras, Latvija), pranešimo tema „Latvijos viešųjų bibliotekų poveikis visuomenei: tyrimo rezultatai“;
Rafał Kramza (Bibliotekų vystymo programos direktorius, Informacinės visuomenės plėtros fondo prezidentas, Lenkija), pranešimo tema „Atsinaujinančios bibliotekos besikeičiančių poreikių visuomenėje: Lenkijos patirtis“;
Eugenijus Stratilatovas (Strateginių projektų plėtros skyriaus vedėjas, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), pranešimo tema „Viešųjų bibliotekų projektinė veikla: bendruomenės poreikiams ir socialinių problemų sprendimui“;
Deimantė Bareikienė (Klientų aptarnavimo valdymo departamento direktorė, AB LESTO), pranešimo tema „AB LESTO ir Lietuvos viešųjų bibliotekų bendradarbiavimas“;
Kristina Vančienė (Lietuvos „Lions“ klubų apygardos gubernatorė), pranešimo tema „Lietuvos „Lions“ klubų asociacijos ir Lietuvos viešųjų bibliotekų bendradarbiavimo projektas“;
Elvyda Skuodytė (Bibliotekininkystės centras, Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka), pranešimo tema „Lietuvos savivaldybių viešosios bibliotekos savivaldos kultūros plėtros strategijose“.
Plenarinėje sesijoje sveikinimo žodžius tarė:
Audronė Pitrėnienė (Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė);
Remigijus Motuzas (Vyriausybės kanclerio pirmasis pavaduotojas);
dr. Romas Jarockis (Lietuvos Respublikos kultūros viceministras).

Konferencijos metu akcentuota, kad Lietuvoje viešųjų bibliotekų poveikis visuomenei didesnis nei kitose Europos Sąjungos valstybėse. Pavyzdžiui, lyginant su kitomis Europos Sąjungos valstybėmis, Lietuvos bibliotekų vartotojai:

aktyviausiai naudojasi internetu bibliotekose;
turi vienus geriausių informacinio raštingumo įgūdžių;
pirmauja Europoje kaip labiausiai įsitraukę į neformalaus ugdymo veiklą bibliotekose. Pavyzdžiui, Lietuvoje per pastaruosius metus mokymo veikloje viešosiose bibliotekose dalyvavo trys ketvirtadaliai (75 %) bibliotekų vartotojų, o tai gerokai daugiau nei ES vidurkis (25 %);
pirmauja kaip labiausiai besinaudojantys biblioteka, kad palaikytų kokią nors su darbo užimtumu susijusią veiklą, – apytikriai 0,1 mln. Lietuvos viešųjų bibliotekų vartotojų;
per praėjusius metus maždaug vienas iš keturių Lietuvos viešųjų bibliotekų vartotojų pasinaudojo internetu sąveikai su valdžios institucijomis. Lietuvos bibliotekų vartotojai aktyviai naudojosi internetu, kad pasiųstų ir (arba) užpildytų savo mokesčių deklaracijas, kad gautų informaciją iš valdžios institucijų oficialių svetainių.

Atkreiptas dėmesys į tai, kad Lietuvoje valstybės metinės išlaidos bibliotekoms vienam gyventojui sudaro 8,5 euro (29,2 lito), tai yra gerokai mažiau negu daugumoje kitų Europos Sąjungos šalių. Pavyzdžiui Slovakijoje, Čekijoje, Bulgarijoje, Vokietijoje valstybės išlaidos bibliotekoms vienam gyventojui sudaro nuo 11 iki 30 euro (nuo 37,9 iki 103,6 lito).

Svarstant šiuolaikinio bibliotekininko profesiją lyderystės dimensijoje, išskirta, jog stipriausi bibliotekų darbuotojų gebėjimai yra susiję su duomenų, informacijos ir žinių kokybišku valdymu ir operatyviu šio proceso rezultatų pateikimu bibliotekų paslaugų vartotojams – skaitytojams. Pastaruoju metu itin svarbios tapo vadinamosios skaitmeninės kompetencijos, kuriomis disponuodami bibliotekų darbuotojai padeda informacijos vartotojams įveikti skaitmeninę atskirtį. Taip pat labai svarbios yra lyderystės, permainų valdymo, darnios ir tvarios organizacinės kultūros kūrimo kompetencijos. Visų šių profesinių gebėjimų kompleksiškumas ir yra mūsų siekiamybė, o iš dalies – jau įgyvendinama realybė.

Konferencijos metu pristatyto 2013 m. tyrimo „Vartotojų nuomonė apie informacinių ir komunikacinių technologijų naudą Lietuvos viešosiose bibliotekose“ išvadose teigiama, kad viešosios bibliotekos teikia ne tik tradicines paslaugas, bet ir aktyviai užsiima gyventojų mokymu, konsultuoja informacijos paieškos klausimais, organizuoja viešus kultūros renginius bei teikia kitas paslaugas, taip padėdami visuomenei įsitraukti į skaitmeninį ir socialinį gyvenimą.

Šiandien net 96 proc. Lietuvos viešųjų bibliotekų siūlo prieigą prie nemokamo interneto. Viešosios bibliotekos prisideda siekiant ir regionų plėtros tikslų, pavyzdžiui, moko ir skatina naudotis e. valdžia, e. sveikata, rūpinasi vaikų užimtumu, saugo savo krašto kultūros paveldą, steigia skaitmeninės kompetencijos centrus. Tyrimas parodė labai konkrečius viešųjų bibliotekų poveikio visuomenei rezultatus, pavyzdžiui, per praėjusius metus:

net 145 000 bibliotekų vartotojų pagerino savo išsilavinimą;
105 000 bibliotekų vartotojų pagerino savo darbo, užimtumo arba verslo galimybes;
75 000 bibliotekų vartotojų buvo suteikta prieiga prie informacinių išteklių, kurių reikia darbui rasti;
60 000 bibliotekų vartotojų pavyko padidinti savo pajamas;
55 000 bibliotekų vartotojų gavo prieigą prie valdžios institucijų teikiamų informacijos paslaugų;
12 000 bibliotekų vartotojų naudodamiesi bibliotekų kompiuteriais pateikė prašymus priimti į darbą, o apie 4000 jų tokiu būdu darbą gavo.

Konferencijoje taip pat buvo aptartos pagrindinės kliūtys, neleidžiančios bibliotekoms dar labiau prisidėti prie tolesnės visuomenės pažangos, inovacijų, socialinės atskirties mažinimo ir dalyvavimo darbo rinkoje skatinimo. Viešųjų bibliotekų socialinis ir kultūrinis poveikis visuomenei vis dar nėra pakankamai pripažįstamas nacionalinėse ir savivaldybių plėtros strategijose. Vien per praėjusius metus viešosios bibliotekos apmokė kompiuterinio ir informacinio raštingumo apie 56 000 Lietuvos gyventojų.

Tačiau dėl neįteisinto neformalaus švietimo ir viešojo administravimo įstaigos statuso viešosioms bibliotekoms užkertamas kelias pasinaudoti 2014–2020 m. Europos Sąjungos struktūrine parama, kad galėtų labiau prisidėti prie visuomenės pažangos. Dėl šių priežasčių buvo inicijuotas rašytinis pareiškimas dėl viešųjų bibliotekų įtakos Europos Bendrijose. Šiame dokumente Europos Komisija raginama pripažinti, kad viešosios bibliotekos teikia svarbias paslaugas vietos bendruomenėms bei į sunkią padėtį patekusiems asmenims, ypač skaitmeninės įtraukties, socialinės sanglaudos, mokymosi visą gyvenimą ir darbinio užimtumo srityse, ir taip padeda įgyvendinti ES tikslus. Tikimasi, kad šis rašytinis pareiškimas paskatins Europos Komisiją skirti daugiau dėmesio viešųjų bibliotekų sektoriaus vystymui ES.

Šiuo metu yra renkami Europos parlamentarų parašai, kad už šį rašytinį pareiškimą būtų balsuojama plenarinėje sesijoje.

Dinamiški informacijos vartotojų lūkesčiai įpareigoja viešąsias bibliotekas nesustoti ir diegti naujoves, ieškoti naujų būdų lankytojams pritraukti, gerinti vartotojų aptarnavimo kokybę. 61 proc. Lietuvos gyventojų mano, kad bibliotekos yra ekonomiškai naudingos ir atitinka bendruomenės poreikius. Tol, kol bibliotekos tenkins šiuolaikinės visuomenės poreikius, išnykimas joms negresia. Pasak Lietuvos Respublikos Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkės Audronės Pitrėnienės, kai kuriose erdvėse biblioteka yra socialinės komunikacijos priemonė, o kartais – vienintelis toje erdvėje veikiančių bendruomenių modernėjimo kelias. Ir dėl tokių naujų funkcijų bibliotekų darbuotojai tampa svarbiais visuomenės moderninimo vadovais, mažų mažiausiai bent žingsniu pralenkiančiais kasdienę visuomenės raidą ir kaitą.

Konferencijos pranešimus, nuotraukas ir vaizdo įrašą rasite čia