Šilutės rajono Švietimo pagalbos tarnyba ir Šilutės rajono savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, bendradarbiaujant su Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo katedros lektoriais, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento, teisinės ekspertizės skyriaus specialistais, parengė ir įgyvendina kvalifikacijos kėlimo projektą „Kultūros administravimo modelio tobulinimas, ugdant kultūros administratorių vadybos ir administravimo kompetencijas“.
Seminare dalyvavo 24 savivaldybių atstovai, asociacijos „Kultūros savivaldos kolegija“ nariai. Kvalifikacijos kėlimo projektą remia Kultūros ministerija. Projekto parneris – Kultūros skyrių vedėjų (ir specialistų atsakingų už kultūros politikos įgyvendinimą) asociacija „Kultūros savivaldos kolegija“.
Rugsėjo 11-12 dienomis Šilutėje įvyko pirmasis seminaras-praktikumas. Vyko aktyvios diskusijos, buvo analizuojama kultūros sistemos situacija, akcentuotos administravimo modelio problemos, aptartos aktyvesnio ir nuoseklesnio bendradarbiavimo su Kultūros ministerija ir kitomis tarpinstitucinėmis žinybomis galimybės ir, žinoma, lūkesčiai orientuoti į rezultatus.
Dideli pokyčiai laukia kultūros srityje, nes Lietuvos Respublikos Seimas šių metų rugsėjo 18 dieną priėmė Lietuvos Respublikos Kultūros tarybos įstatymą.
Seminarą vertino Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė. Jos nuomone, seminaras nebuvo vien teorinių paskaitų klausymas, bet ir darbas grupėse, kur kiekvienas galėjo leisti savo smegenis į šturmą ir bendru, kolektyviniu darbu pasiekti susitarimų. Kultūra ir yra tas procesas, kur apie kokius įstatymus bekalbėtume jie negyvuos, jei nebus kolektyvinio susitarimo, suvokimo, kad ne vienas dirba, prižiūri ir veikia procesą. Sėkmė garantuota, kai kuo daugiau sričių sujungiama į vieną tašką, randami bendri partneriai. Tai puikiausiai iliustruoja Šilutės bibliotekininkų darbas.
Vienas iš seminaro lektorių – Mykolo Romerio universiteto Viešojo administravimo katedros doc. dr. Saulius Nefas patikino, kad šio seminaro dalyviai – kultūros darbuotojai, turi potencijos ir į laiko iššūkius moka pažvelgti drąsiai.
„Tokie seminarai naudingi, į juos susirenka turintys skirtingos patirties ir tai, ką vienas kitam perduoda kurdami, yra neįkainojama vertybė, kurios nerasi jokiame teoriniame vadovėlyje.
Tai, ką pamatėme bibliotekoje – puiku. Mums visiems reikia išmokti pasakyti ką mokame geriausio. Dažnai to nemokame, jaučiamės mažiukai, teisinamės esą mažos valstybės atstovais, norime kad apie mus geriau kalbėtų kiti. Vadyboje būtina mokėti kalbėti apie save. Per kelis dešimtmečius sukūrėme laisvos patirties ir tai yra neįkainojamas dalykas. Mes iš anų laikų paveldėjome teorines studijas, dabar vis dažniau išgirstame apie atvejo studijas, kurios ypač populiarios užsienyje. Atvejo studija yra tyrimo strategija numatanti detalų, gilų vieno ar kelių atvejų ištyrimą remiantis kuo daugiau socialinės informacijos šaltinių ir pritaikant kuo įvairesnius socialinių tyrimų metodus Atvejo studijų esmė – koncentruotas dėmesys konkrečiam atvejui. Mes kiekvienas, kasdien esame studentai“, – sakė lektorius.
Kolega, Kelmės savivaldybės švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėjo pavaduotojas Algis Kutkevičius akcentavo, kad kultūros administravimas – aktuali problema nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios. Per 20 metų ieškoma kaip geriau administruoti kultūrą, kad sukurtas modelis būtų efektyvus, priartintų paslaugas arčiau žmogaus, kad netrukdytų, o padėtų esančioms įstaigoms įgyvendinti kultūros politiką. „Šilutė žinomas kraštas savo kultūra, savo struktūriniais pokyčiais, man buvo įdomu susipažinti su jų netradiciniu valdymo modeliu.“
Šiuo metu seminaro – praktikumo medžiaga sisteminama, artimiausiu metu bus pateikta viešai diskusijai. Tikimės, kad kolegos neliks abejingi ir toliau aktyviai diskutuos, teiks pasiūlymus, dalinsis patirtimi. Apie tai kalbėjome ir išvykdami po seminaro….
