Apskrito stalo diskusijos, kurių tikslas – aptarti švietimo įstaigų, viešųjų bibliotekų ir UDC bibliotekų sąsajas bei su tuo iškylančias problemas, teisės aktų nesuderinamumą ir pan. Tezės surašytos apibendrinus iš savivaldybių gautus siūlymus.
BIBLIOTEKŲ TINKLAS
Optimizuojant bibliotekų tinklą – (Viešosios ir mokyklos bibliotekos sujungimas) svarbu atsižvelgti ir į bibliotekų išsidėstymo vietą. Skirtingos bibliotekų funkcijos ir skaitytojų reikmės. Kyla fondų sujungimo galimybių klausimas. Bibliotekos fondų komplektavimo kryptys ar gali būti suderinamos? Fondas, priklausantis savivaldybės viešajai bibliotekai, tvarkomas pagal LIBIS, tačiau mokyklai priklausantis fondas netvarkomas pagal MOBIS.
Dviguba dokumentacija, ataskaitos, netgi metinės ataskaitos skiriasi.
Reikalingas susitarimas tarp Kultūros ir Švietimo ministerijų kaip šį klausimą spręsti. Jei viešoji biblioteka keliama į mokyklos patalpas, trukdo draudimas pašaliniams žmonėms užeiti į mokyklą, o suaugę skaitytojai nenoriai lankosi jungtinėse bibliotekose pamokų metu sumažėja lankytojų iki 50 proc.
Jei kelti mokyklos biblioteką į miestelio biblioteką – ar vaikai gali bėgioti iš vieno pastato į kitą, o gal dar ir kitoje gatvės pusėje?
Etatų klausimas – mokykla ar kultūros įstaigą išlaikys bibliotekininko etatą? Mokinio krepšelio lėšų panaudojimo galimybės – apribojimai.
Nėra apibrėžtas mokyklos bibliotekininko statusas: mokyklos biblioteka pavaldi 2 ministerijoms, ataskaitas teikia Nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai, tačiau šalies mastu ši neorganizuoja bendrojo ugdymo ir neformaliojo vaikų švietimo mokyklų bibliotekininkų mokymų, tam nėra skirta ir finansavimo (mokyklų bibliotekininkai į Kultūros ministerijos organizuojamus bibliotekininkų mokymus nepatenka), neplatina metodikos, bibliotekinio darbo leidinių, nėra nuoseklios informacijos teikimo sistemos…
Šalies mastu nėra švietimo įstaigų bibliotekų kuruojančios institucijos ir/ar koordinatoriaus.
Mokyklos įsiveda TAMO elektroninius mokinio pažymėjimus, kuriame bus integruota papildoma funkcija – skaitytojo bilietas (elektroninis bibliotekos abonementas). TAMO sukurta mokyklų bibliotekų informacine sistema galės naudotis visos TAMO mokyklos. Su elektroniniu mokinio pažymėjimu mokiniai galės rezervuotis arba užsisakyti knygas, gaus priminimus apie pradelstus grąžinimo terminus. Dėl to bibliotekininkėms nebereikės pildyti begalės žurnalų ir ataskaitų, tad sutaupytas laikas galės būti skirtas bendravimui su skaitytojais. Mokyklos, kurios pradėję įgyvendinti MOBIS programą ketina pereiti prie TAMO bibliotekos.
Mokyklų bibliotekos – integrali mokyklos dalis. Jų fondas komplektuojamas atsižvelgiant į ugdymo proceso reikalavimus, didesnis dėmesys skiriamas metodinės, pedagoginės – psichologinės literatūros įsigijimui. Bibliotekose organizuojamas ugdymo procesas, naudojamos Mokinio krepšelio lėšos. Sujungus viešųjų ir mokyklų bibliotekų fondus juridiniai dokumentai turėtų nurodyti, kas prie ko prijungiama, kaip vykdoma apskaita ir iš kokių lėšų.
DĖL UDC
Bibliotekų įkūrimas daugiafunkciuose centruose (UDC) problemos:
Biblioteka, tapdama universalaus daugiafunkcinio centro (UDC) padaliniu, “iškristų” iš viešosios bibliotekos struktūros. Bibliotekai, dalyvavusiai projekte “Bibliotekos pažangai” – tektų Nacionalinei bibliotekai grąžinti kompiuterius, kitas priemones, gautas įgyvendinant projektą. Kultūros ministerija skiria lėšų knygoms pirkti tik viešosioms bibliotekoms – ne mokyklų ar kitokioms struktūroms priklausančioms. Dėl pakitusios sistemos būtų neįmanoma ir LIBIS priežiūra. Neaiškios liktų ir galimybės spaudinių, kitų informacijos šaltinių įgijimui, darbuotojų kvalifikacijos kėlimui ir kt.
Jeigu UDC centre pagal jungtinės veiklos sutartis veiks kaimo bibliotekos kaip viešosios bibliotekos struktūriniai padaliniai, jos išliks su dabartinėmis priemonėmis, galimybėmis ir funkcijomis. Tačiau, būdamos ir UDC dalis, bibliotekos tarsi būtų pavaldžios dviem institucijom, tad neaišku kokios ir kiek funkcijų joms dar būtų priskirta papildomai. Be to, perkėlus bibliotekas į UDC, čia dirbę specialistai nebūtų garantuoti dėl savo darbo vietos, juk vyktų konkursai.
Nėra teisinės bazės, kuri reglamentuotų daugiafunkcinių centrų, tame tarpe ir bibliotekų veiklą. Kam būtų pavaldi daugiafunkcinio centro biblioteka – Lietuvos Respublikos švietimo ar kultūros ministerijai? Ar šios bibliotekos įgyvendintų švietimo ir ugdymo įstaigos funkcijas ar kultūros įstaigos funkcijas?
KITOS VIEŠŲJŲ BIBLIOTEKŲ PROBLEMOS:
1. Bibliotekų, kaip ir kitų kultūros įstaigų, darbuotojų atlyginimai yra vieni mažiausių Lietuvoje. Tai neskatina darbuotojų motyvacijos ir profesinio konkurencingumo.
2. Mažai lėšų skiriama dokumentų fondų papildymui. Lėtas ir pasyvus dokumentų fondų atnaujinimas neatitinka vartotojų poreikių. Trūksta naujų knygų, periodinių, serialinių leidinių, elektroninių, vaizdo ir garso dokumentų.
3. Vykstantys bibliotekų renovacijos ir modernizavimo procesai. Bibliotekų renovacijos ir modernizavimo 2003–2013 metų programos pratęsimas, arba naujos programos, įtraukiant naujus renovuotinus objektus, parengimas.
4. Neskiriamas finansavimas Lietuvos integralios bibliotekų informacijos sistemos (toliau – LIBIS) plėtrai savivaldybėse. Trūkstant lėšų neįmanoma diegti LIBIS posistemių kaimo bibliotekose, todėl neužtikrinama LIBIS plėtra savivaldybėse.
5. „Bibliotekos pažangai“ projekto tęstinumas savivaldybėse: tampa problemišku interneto ryšio apmokėjimas, dalyje bibliotekų ryšys yra išjungtas; neatnaujinama kompiuterinė ir programinė įranga kelia grėsmę projekto „Bibliotekos pažangai“ bei inovatyvių veiklų (gyventojų kompiuterinio raštingumo mokymų ir kt.) tęstinumui. Svarstyti galimybę už ryšį mokėti iš valstybės lėšų (centralizuotai).
6. Būtina sudaryti sąlygas darbuotojų profesiniam tobulėjimui. Yra bibliotekininkų atestacijos nuostatai, tačiau sistema neveikia. Paslaugas priartinti prie paslaugų gavėjų t. y. išnaudoti įsteigtus mokymo centrus. Numatyti biudžete tam tikrą lėšų sumą darbuotojų kvalifikacijos kėlimui.
7. Tobulinant Bibliotekų įstatymą, taip pat ir Kultūros centrų įstatymą papildyti nuostata, apie šiose įstaigose numatomą galimybę vykdyti suaugusiųjų bei vaikų neformalųjį švietimą.
8. Kultūros rėmimo įstatyme ( 2007 07 04 Nr. X-1260) tarp 7 remiamų veiklos sričių nėra bibliotekų. Bibliotekos gali pretenduoti į finansavimo paramą teikdamos projektus į kitas sritis (kultūros paveldo, literatūros). Deja, jos negali pretenduoti kaip atskira sritis ir taip diegti inovacijas, naujas technologijas, vykdyti neformalųjį švietimą ir pan.
Teisinės bazės tobulinimas…
Jonas Mickus
