Kovo vėjas danguje išvyniojo ryškų Paukščių taką – taip jis pasiruošė sutikti išdykėlį, vėluojantį pavasarį. Nedrąsūs upeliukų ir meilės giesmes cinksinčių zylių garsai jaukiai pakutena mūsų laukimą. Malonus šventės pojūtis jau apsigyveno kiekvieno iš mūsų širdyse ir namuose, o Didžioji savaitė apsigaubė paslaptimi laukimo…
Mieli mano kolegos, įstabiausia tai, ką mes turime, tai – laikas. Tad praturtinkime jį taurumu, kolegiško peties pajautimu, stipria bendryste. Ir tegul pavasarinė atgaiva, tarsi beržų sula, atiteka į mūsų gyvenimus, darbus, svajones, namus.
Vilma
Administratorius
Straipsnį patalpino asociacija Kultūros savivaldos kolegijos svetainės administratorius
http://www.aksk.lt