Istorija

Atkūrus Lietuvos Nepriklausomybę, tuometinės Kultūros ir švietimo ministerijos vadovai teigiamai vertino kultūros skyrių pastangas pertvarkant kultūros įstaigų infrastruktūrą ir visą kultūrinę veiklą. Jų iniciatyva buvo pasiūlyta rinkti Kultūros savivaldos kolegiją (toliau – Kolegija), kuri analizuotų ir apibendrintų regionų kultūros būklę, rengtų pasiūlymus Kultūros ir švietimo ministerijai, Vyriausybei, Seimui. Impulsą davė ir įvykęs pirmasis Lietuvos kultūros kongresas (kongreso medžiaga išleista leidiniu „Lietuvos kultūros kongresas“).

1993 metų rugsėjo mėnesį respublikinio seminaro Nidoje metu įvyko šalies rajonų ir miestų kultūros skyrių vedėjų ir savivaldybių kitų atstovų konferencija, išrinkusi Kultūros savivaldos kolegiją, kurios sudėtį 1993 metų rugsėjo 24 dieną Kultūros ir švietimo ministras Dainius Trinkūnas patvirtino savo įsakymu Nr. 1112.

Kolegijos nariais buvo išrinkti: Danutė Malakauskienė (Plungės rajonas), Petras Blaževičius (Rokiškio rajonas), Aldona Jeleniauskienė (Ignalinos rajonas), Valerija Jurešienė (Šiaulių rajonas), Adolfas Juzumas (Alytaus rajonas), Liudvika Frejienė (Jurbarko rajonas), Jadvyga Lisevičiūtė (Trakų rajonas), Antanas Petrauskas (Vilniaus miestas), Algirdas Kęstutis Rimkus (Panevėžio rajonas), Angelė Rupkutė (Mažeikių rajonas), Alfredas Rimkus (Pakruojo rajonas).

1993 metų spalio 15 dieną Kultūros ir švietimo ministro Dainiaus Trinkūno įsakymu buvo patvirtinti Kultūros savivaldos kolegijos nuostatai, kuriuose numatyta, kad Kolegija yra regionų kultūros savivaldos vadovų visuomeninė institucija, atliekanti eksperto ir konsultanto funkcijas, sprendžiant regionų kultūros politikos klausimus. Jos pagrindinis uždavinys – teikti pasiūlymus dėl regionų plėtotės optimizavimo. Kolegijai buvo suteikta teisė kviesti į posėdžius ministerijos reguliavimo sferai priklausančių kultūros institucijų vadovus ir specialistus, gauti iš ministerijos ir jai priklausančių institucijų informaciją. Buvo numatyta, kad Kolegiją sudaro 12 Respublikos savivaldybių padalinių vadovų, kurių personalinę sudėtį kasmet tvirtina ministras regionų kultūros valdymo atstovų teikimu.

Vienas pirmųjų Kolegijos posėdžių buvo išvažiuojamasis, jis vyko Rokiškyje. Pirmoji Kolegijos kanclerė – Danutė Malakauskienė, Plungės rajono kultūros skyriaus vedėja, vadovavo labai trumpai. Kurį laiką Kolegija rinkosi be vadovo.

Kolegijos nariai nuolat keldavo klausimą, kad trūksta žinių apie užsienio valstybių administravimo modelius, tad 1994 metais balandžio 5-18 dienomis Kultūros ir švietimo ministerija, Kultūros darbuotojų tobulinimosi centras ir Danijos kultūros institutas organizavo seminarą – stažuotę Kultūros savivaldos kolegijos nariams. Stažuotės metu kultūros skyriams vadovaujantys žmonės turėjo galimybę detaliai susipažinti su Bornholmo grafystės kultūros savivalda, kultūros įstaigų sistema, integracinėmis nuostatomis ir kt.

Kolegijai pradėjo vadovauti Liudvika Frejienė. Jos vadovaujama Kolegija atliko nemažai darbų. Jos iniciatyva buvo analizuojama regionų kultūros būklė, identifikuojamos problemos, kurios buvo iškeliamos ministerijos, Vyriausybės, Seimo lygiu. Buvo rengiami ir teikiami siūlymai įstatymų tobulinimo ir kūrimo, kvalifikacijos kėlimo ir atlyginimų didinimo kultūrinės veiklos gerinimo, kultūros finansavimo klausimais.

Ši veikla buvo sėkminga, nes Kolegija tuo metu itin aktyviai bendradarbiavo su ministerija.

1996 metais Kolegija aktyviai dalyvavo rengiant ir pravedant Lietuvos kultūros kongresą. Kolegijos atstovai buvo deleguojami į projektų ekspertų grupes, aktyviai dalyvavo diskusijose dėl įkurtų apskričių administracijų ir savivaldybių ryšių, jų veiklos kultūros srityje koordinavimo klausimais. Šios asociacijos nariai aktyviai dalyvavo įgyvendinant Europos Tarybos programą „Nacionalinės kultūros politikos apžvalgos“ (1998), o rezultatai ir rekomendacijos atsispindi leidinyje „Kultūros politika Lietuvoje“. Šis leidinys gali būti naudingas kiekvienam pradedančiam kultūros administratoriui.

Tuo metu susiformavo graži asociacijos tradicija – „naujokų krikštynos“. Kasmet, respublikinio seminaro metu, per metus naujai įsiliejusius į kultūros administratorių būrį kalbindavo ir visokiais kūrybiniais išbandymais vertindavo tie, kurie skaičiavo ne pirmus savo darbo metus.

Vandens ritualas „krikštynose“, subtilūs suvenyrai naujokams, „krikštatėvių“ priskyrimas buvo neišvengiamas. Gaila, kad dabar ši tradicija tiesiog primiršta… bet kas gražu, tas būtinai sugrįžta.

L. Frejienei ruošiantis išvykti gyventi į JAV, ji atsistatydino iš kanclerės pareigų. 1999 metais nauja kanclere išrinkta Mažeikių rajono kultūros skyriaus vedėja Angelė Rupkutė. Buvo tęsiami pradėti darbai.

Tais pačiais metais įvyko naujos Kolegijos rinkimai. Kancleriu buvo išrinktas Rokiškio rajono kultūros tarnybos vadovas Petras Blaževičius, pavaduotojais Dalia Meškauskienė (Panevėžio miestas) ir Remigijus Vilys (Panevėžio rajonas). Kolegijos nariais išrinkti Algis Krutkevičius (Kelmės rajonas), Brigita Pavalkienė (Vilkaviškio rajonas), Irena Stasytienė (Prienų rajonas), Valerija Jurešienė (Šiaulių rajonas), Gintautas Matkevičius (Molėtų rajonas), Liudvika Frejienė (Jurbarko rajonas), Vilma Griškevičienė (Šilutės rajonas), Jadvyga Lisevičiūtė (Trakų rajonas), Regina Svirskienė(Varėnos rajonas), Renė Jakubėnaitė (Vilniaus miestas), Zigmas Vileikis (Birštono miestas).

Šios sudėties Kolegija stiprino ryšius su Kultūros ministerija, kėlė ypač aktualius klausimus ir diskutavo dėl kultūros politikos nuostatų rengimo, kitų norminių dokumentų įgyvendinimo. Šias aktualijas pristatė Seimo kultūros ir švietimo komiteto pirmininkui Ž. Jackūnui. Kolegija Lietuvos Respublikos Seimui ir Lietuvos Respublikos Prezidentui įteikė konferencijos apie kultūros padėtį rezoliuciją.

Nuo 2000 metų Kolegija daugiau organizavo išvažiuojamuosius posėdžius, vietose aptardavo kultūros problemas, svarstė kultūros finansavimo būklę, bibliotekų ir kultūros tinklų optimizavo klausimus, pokyčius savivaldybių kultūros padaliniuose.

Kartu su Danijos kultūros institutu ir Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centru ir kitomis institucijomis buvo suorganizuoti seminarai Latvijoje ir Estijoje. Seminarų metu buvo pristatomi trijų šalių kultūros administravimo modeliai, svarstoma nevyriausybinių organizacijų indėlio į kultūrą patirtis.

2001 metais regionų kultūros problemos buvo aptartos su Kultūros ministru Gintautu Kėvišu. Kolegijos nariai aktyviai dalyvavo programų rėmimo ekspertų posėdžiuose, ėmėsi iniciatyvos rengti Regionų kultūros politikos nuostatas, bendradarbiavo su kitomis organizacijomis.

2001 metais rugsėjo 14 dieną Teisingumo ministro įsakymu buvo įteisinta nauja Kultūros savivaldos kolegijos įstatų redakcija. Kolegija pradėjo veikti kaip nevyriausybinė organizacija. Tai pačiais metais buvo renkama naujos sudėties Kolegija (valdyba). Be jau buvusių kolegijoje Gintauto Matkevičiaus, Reginos Svirskienės, Vilmos Griškevičienės, Zigmo Vileikio, Irenos Stasytienės, Remigijaus Vilio, Valės Jurešienės, kolegos pasitikėjimą išreiškė naujiems nariams: Edmundui Žalpiui (Vilnius), Augenijai Julei Kasparevičienei (Šakiai), Irenai Levickienei (Telšių rajonas), Danguolei Micutienei (Marijampolės apskritis). Kanclere (valdybos pirmininke) išrinkta Trakų rajono kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Jadvyga Lisevičiūtė, jos pavaduotoja – Klaipėdos miesto kultūros skyriaus viršininkė Nijolė Laužikienė. Vienas iš svarbiausių šios kadencijos Kolegijos darbų – respublikos kultūros centrų veiklos ir infrastruktūros analizė ir tolimesnė centrų strategija. Vilniuje vyko konferencija, kurią organizavo Kultūros savivaldos kolegija, kartu su Lietuvos liaudies kultūros centru ir Respublikos kultūros centrų asociacija.

2003 metais rugsėjy buvo išrinkta nauja Kultūros savivaldos kolegijos kanclerė, ja tapo Klaipėdos miesto kultūros skyriaus vedėja Nijolė Laužikienė, jos pavaduotoju – Petras Blaževičius, Rokiškio rajono kultūros, turizmo ir ryšių su užsienio šalimis skyriaus vedėjas. Jiems talkino kolegos iš regionų: Artūras Blauzdžiūnas (Vilkaviškis), Radeta Savickienė (Jurbarkas), Jadvyga Lisevičiūtė (Trakai), Angelė Rupkutė (Mažeikiai), Gintautas Matkevičiaus (Molėtai), Vilma Griškevičienė (Šilutė), Zigmas Vileikis (Birštonas), Regina Svirskienė (Varėna), Irena Stasytienė (Prienai), Edmundas Žalpys (Vilnius).

Prasidėjo vienuoliktieji Kultūros savivaldos kolegijos veiklos metai…

Tikimės, kad Kultūros savivaldos kolegijos istoriją savo prisiminimais, pastebėjimais papildys kancleriai: Nijolė Laužikienė, Algis Krutkevičius, Sigitas Šliažas…

Savivaldos kolegijos kanclerio paareigose teko dirbti du metus (2003-2004) Tuo metu Kultūros ministrais buvo R. Žakaitienė ir V.Prudnikovas.

2004 metų rudenį kolegija inicijavo diskusijas dėl kultūros darbuotojų atestacijos nuostatų. Svarstant šį klausimą buvo teikiami siūlymai LR Kultūros ministerijai, Liaudies kultūros centrui ir Kultūros centrų asociacijai.

Atsižvelgiant į kultūros darbuotojų veiklos specifiką buvo siūloma atskirti kūrybinių darbuotojų ir kultūros įstaigų administracijos darbuotojų vertinimą. Siūlyta suformuoti ir taikyti vienodus bendruosius atestacijos reikalavimus muziejų, bibliotekų ir kultūros centrų darbuotojams, o atsižvelgiant į darbo specifiką, suformuoti specialieji kriterijai atskiroms kultūros darbuotojų specialybėms.

Kolegijos nariai aktyviai dalyvavo rengiant ir svarstant Kultūros centrų įstatymo projektą. Reikėtų paminėti, kad šio įstatymo atsiradimas bei nuostatos nebuvo vienareikšmei sutiktos kolegijos narių. Vyko aštrios diskusijos dėl šios įstatymo reikalingumo ir principinių nuostatų.

Reikšmingiausias šios kadencijos Kolegijos darbas buvo kartu su Kultūros ministerija 2004 rugsėjo 6 dieną Kėdainiuose surengta Lietuvos kultūros darbuotojų darbuotojų konferencija „Kultūros paslaugų regionuose poreikis ir kokybė“, jos metu aptartas sociologinis tyrimas „Lietuvos gyventojų kultūriniai poreikiai“ , pranešimuose buvo nagrinėjamos kultūros institucijų, nevyriausybinių organizacijų, privačių institucija sąveika bei veiklos ypatumai, kultūros institucijų teikiamų paslaugų poreikio pasiūlos koreliacijos problemos, valdymo pokyčių klausimai ir kt.

Kultūros savivaldos kolegija bendradarbiavo su kultūros ministerijos atsakingais darbuotojais bei politine ministerijos komanda aktualiais regionų kultūros politikos klausimais.

Susitikime su naujai paskirtu kultūros ministru V.Prudnikovu 2005 sausio mėn. iškeltos problemos, kurios savivaldos kolegijos nuomone, yra svarbiausios: suaktyvinti kultūrinę veiklą apskrityse, paraginti apskritis aiškiau reglamentuoti lėšų skirstymo prioritetus ir principus, bei viešinti lėšų paskirstymą. Ministrui buvo keliami kultūros institucijų pastatų nusidėvėjimo, menko bibliotekų fondo atnaujinimo, žemų kultūros darbuotojų atlyginimų klausimai.

Siūloma Kultūros ministerijai pasirūpinti, kad planuojant ES struktūriniuose fondų programavimo dokumentuose atsirastų atskira priemonė – kultūra, sekant Portugalijos ir Lenkijos pavyzdžiu. Pasiūlyta operatyviau spręsti regionų kultūros problemas ir įkurti Kultūros ministerijoje Regionų kultūros politikos skyrių. Ministerija raginama kartu su savivaldybių merais, politikais, specialistais, ekspertais diskutuoti ir suformuluoti siūlymus ir/ ar principus dėl kultūros institucijų tinklo optimizavimo ir modernizavimo bei sudaryti palankesnes sąlygas nevyriausybinio sektoriaus kultūros paslaugų teikėjams.

Tikiuosi, kad daugumai kolegijos narių šių 2 metų įsimintiniausias įvykis buvo pažintinė, praktinė kelionė į Paryžių. UNESCO ambasadorės Inos Marčiulionytės kvietimu, Kultūros savivaldos administratorių grupė lankėsi UNESCO būstinėje, susipažino su UNESCO tuo metu sprendžiamais aktualiausiai klausimais, Lietuvos ambasadoje susitiko su kultūros atašė, kuri surengė susitikimus su Paryžiaus savivaldybės administracijos kultūros departamento direktore bei su Paryžiaus kultūros centro, esančio miesto periferijoje, darbuotojais, kurie mielai pasidalino savo patirtimi. Neužmirštamos įspūdingos ekskursijos po Paryžių, muziejus, vakarai senamiestyje ir Senos krantinėje.

Asociacijos 2003-2004 metų kanclerė Nijolė Laužikienė